Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų žmonių amžiaus vidurkis 15 – 43 metai. 21 proc. – nepilnamečių. Šią liūdnų skaičių statistiką išgirdo visi, kas lapkričio 15 d. dalyvavo Kelmės rajono policijos komisariate vykusiame seminare „Prekybos žmonėmis problematika Lietuvoje: teisiniai aspektai ir pagalbos nukentėjusiems galimybės“.
Kol skaudulys nevirto pūliniu
Seminare kalbėjo Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas, Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Šiaulių regionui Marytė Puidokienė bei psichologė Inga Remeikytė. Įžanginį žodį taręs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis pastebėjo, jog ši problema yra aktuali visiems, nors dažniausiai su ja susiduria finansinių sunkumų turintys asmenys.
– Kadangi patekę bėdon žmonės dažnai nežino, kaip iš jos iš išsikapstyti – seminaro tema yra nukreipta į ateitį ir yra naudinga visiems, kol šis skaudulys nevirto pūliniu,-sakė meras.
Ilgą laiką kriminalinėje policijoje dirbęs dabartinis rajono policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas sakė, jog pernai Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, 2 iš jų susiję su prostitucija arba uždarbiu iš jos. Šiais metais Šiaulių apygardos teritorijoje tokių tyrimų pradėta 4. Vienas iš jų yra atliekamas mūsų rajono policijos komisariate. R. Jagminas savo pavaldinius išsamiai supažindino su prekybos žmonėmis problema ir pabrėžė, jog 91 proc. yra susijęs su prostitucija ir seksualiniu išnaudojimu. Policijos komisariato viršininkas sakė, jog kartais yra sunku nustatyti ribą tarp savanoriškos ir prievartinės prostitucijos, todėl yra svarbu, kad tyrimą atliekantys pareigūnai išsiaiškintų, kodėl moteris taip daro.
– Iš policijos pareigūno negalėtų būti klausimo: kodėl ten atsidūrei? Visos prostitutės turi „stogus“, kuriuos reikia išaiškinti,- priminė R. Jagminas.
Viršininkas prisiminė pavyzdį, kaip Londone lietuvaitės buvo parduotos albanams, o 1214 merginų grupė Šiaulių „verslininkams“ pinigus uždirbinėjo nusirenginėdamos prie kompiuterio. Dar skaudesnė lemtis laukė panorusių padirbėti Ispanijoje skinant apelsinus: Iš išvežtų į šią šalį šiauliečių vyresniais prižiūrėtojais prisistatę lietuviai atimdavo dokumentus, todėl nelaisvėn papuolę tautiečiai buvo verčiami dirbti tik už maistą.
Kaip padėti nukentėjusiam?
– Naujausia versija: vaikų vežimas iš vaikų namų vogti parduotuvėse. Tai dabar klesti. O aukos pasirenkamos tokios, kurių niekas neieškos,- sakė R. Jagminas.
Viršininkas prisiminė vieną pokalbį su Šiaulių narkomanu, kuris būdavo vežamas į Prancūziją vogti netikrų kvepalų. Vogtus kvepalus vietiniai prekeiviai vėliau parduodavo kaip tikrus. Kreipdamasis į pavaldinius, R. Jagminas į bet kokį su prievarta susidūrusį žmogų ragino žiūrėti kaip į auką ir gilintis į bet kokią smulkmeną, ieškant tikrųjų nusikaltėlių.
Seminare dalyvavusi Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė sakė, jog prekybos žmonėmis problema yra seniai aktuali Lietuvai ir iki šiol išlieka vienu baisiausių ir sunkiausiai išaiškinamų šio laikmečio nusikaltimų. Kadangi prekiautojų žmonėmis taikiniu yra socialiai ir psichologiškai pažeidžiami asmenys: vaikų globos namuose užaugę vaikai, mokyklos nelankantys nepilnamečiai, augantys socialinės rizikos šeimose, probleminis jaunimas bei vienišos mamos, bedarbiai, anksčiau teisti, priklausomybių alkoholiui ir narkotikams turintys asmenys, viešnia pastebėjo, kad į prekiautojų žmonėmis pinkles patenka ir nemažai Šiaulių krašto žmonių. 
Lietuvos Caritas nuo 2001 m. vykdo projektą, finansuojamą Vokietijos katalikų fondo „Renovabis“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių ir privačių aukotojų. Projekto būstinė yra Kaune, o dirbama su nukentėjusiais asmenimis iš visos Lietuvos. Šiaulių regione projektas vykdomas 9 metus, o skyriuje dirba 2 socialinės darbuotojos ir būrelis savanorių. Per 9 m. Šiaulių skyriuje pagalba teikta beveik 200 nukentėjusių asmenų. Merginos ir moterys dažniausiai buvo vežamos į Angliją, Vokietiją, Daniją, Airiją, Olandiją, Ispaniją, Graikiją. Tačiau pastaruoju metu daugėja ir darbe išnaudotų vyrų – Ispanijoje, Italijoje. Šiuo metu Šiaulių regione yra apie 40 nukentėjusiųjų asmenų, kuriems yra teikiama pagalba. Jų tarpe yra vyrų ir paauglių, kurie buvo apgaule išvežti į kitas šalis daryti nusikaltimus (vogti). M. Puidokienė pastebėjo, jog kasmet į šią programą įsitraukia vidutiniškai 20 naujai nukentėjusių asmenų, bet ne visi kreipiasi pagalbos. Į policiją vengiama kreiptis dėl to, kad ja nepasitikima, bijomasi dėl savęs ir artimųjų, nežinoma savo teisių. Ir socialinės tarnybos aukoms neretai nekelia pasitikėjimo. Iš prekeivių žmonėmis ištrūkusios aukos būna sužalotos ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Po Lietuvos Caritas stogu prisiglaudusiems projekto vykdytojams yra pavykę išgelbėti nemažai prievartautų ir žemintų mūsų tautiečių, kurie vėliau išdrįso liudyti prieš sutenerius, verbuotojus, prekybos žmonėmis verslo organizatorius, todėl bent dalis iš daugybės nusikaltėlių yra nubausti. Caritas pastebi ir tai, kad pastaruoju metu prekybos žmonėmis verbuotojus domina ne tik merginos, moterys, bet ir vyrai, vaikinai, vaikai. Jie parduodami vagystėms iš prekybos centrų, specializuotų ar antikvarinių parduotuvių, elgetauti, priverstinai dirbti, fiktyvioms vedyboms. M. Puidokienė sakė, jog viena skaudžiausių prekybos žmonėmis krypčių yra nepilnamečių išvežimas į užsienio šalis. Daugeliu atveju šie vaikai yra iš nepasiturinčių šeimų, globos namų auklėtiniai, probleminiai paaugliai, dažnai jau prieš tai buvę apsivogę Lietuvoje arba gyvenę socializacijos centruose. Tačiau kai toks paauglys svetimos šalies prekybos centre sulaikomas su tūkstančius kainuojančia viniline plokštele, nė minties negali būti, jog vaikėzui toks daiktas yra reikalingas…
M. Puidokienė savo pranešime akmenukų mestelėjo ne tik į Lietuvos vaikų teisių apsaugos tarnybų, bet ir į Užsienio reikalų ministerijos daržą. Iš Pakražančio kilusi M. Puidokienė sakė, jog šios dvi žinybos turėtų atsakingiau atlikti savo darbą, tada ir vaikų mažiau būtų išvežama svetur, o užsienyje veikiančios ambasados pirmiausiai turėtų pasirūpinti bėdon patekusių savo piliečių saugumu.
Psichologė Inga Remeikytė apibūdino nukentėjusiųjų psichologinį portretą. Viešnia visiems suprantamai paaiškino, kodėl į nusikaltėlių rankas dažniausia papuola psichologiškai nepasiruoę asmenys ir kaip žmogų gali paveikti stresas, išgąstis. Specialistė pareigūnams išsamiai paaiškino ką jaučia psichologiškai palaužti asmenys, bei patarė, ką turi daryti ne tik prekybos žmonėmis aukos, bet ir nuo įtempto darbo pavargę pareigūnai.
Ona Petravičienė
Publikuota 2013 m. lapkričio 19 d. www.kelmiskiams.lt